virbynė

virbỹnė sf. (2) NdŽ, KŽ; Ls 1. M, NdŽ, KŽ, Skr žr. virbinė 1: Nuejo į mišką, rado virbỹnė[je] zuikį (ps.) Ar. Gerai, kad virbynė buvo palaikė, sutrūko, ir [devynbalsė] dienų negalėmis vos išsipainiojo Blv. 2. linmarka: Sudėk linus virbỹnėn Brž.